SKYRYBOS VOKIETIJOJE
Skyrybos Vokietijoje – jokių paslėptų sąlygų ir tarpininkavimo išlaidų
Skyrybos Vokietijoje internetu – pradėkite skyrybų procesą dabar užpildydami skyrybų anketą. O jeigu turite klausimų pateikite užklausą.
Dažnai kyla klausimų, ar galimos skyrybos Vokietijoje, ar geriau norintiems nutraukti santuoką sutuoktiniams grįžti į Lietuvą, ar geriau iniciuoti procesą Vokietijoje su Vokietijos advokatų pagalba. Vokietijoje gyvenančių sutuoktinių skyrybų proceso Lietuvoje pagrindiniai privalumai tame, kad procesas vyksta Lietuvių kalba, kas leidžia aiškiai suprasti visų dokumentų ir teismo sprendimų esmę; be to, skyrybos Lietuvoje paprastai būna žymiai pigesnės ir dažnai netgi paprastesnės, nei skyrybos Vokietijoje. Tačiau jeigu esate Lietuvos pilietis, bet jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, tuomet nutraukti santuoką Lietuvoje galite tik esant tam tikroms sąlygoms.
Jei jus domina skyrybos Vokietijoje, spauskite šią nuorodą ir pasinaudokite paslauga „Skyrybos gyvenant Vokietijoje arba skyrybos gyvenant užsienyje“.
Su kokiais sunkumais gali kartais tekti susiduri, kuomet Vokietijoje gyvenantys sutuoktiniai, kurie yra išsideklaravę iš Lietuvos, nori nutraukti santuoką Lietuvoje? Arba ką daryti, jeigu Lietuvos teismas atsisako priimti santuokos nutraukimo dokumentus, motyvuodamas tuo, kad sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Vokietijoje? Teismas gali atsisakyti priimti parengtus ir pasirašytus santuokos nutraukimo dokumentus, net ir tuomet, kai sutuoktiniai nori išsiskirti bendru sutarimu. Tokiu atveju reikėtų teikti atskirąjį skundą, nes teismas nesilaiko galiojančių tarptautinių teisės normų. Toliau pailiustruosime tai praktiniu pavyzdžiu, kuris baigėsi sėkmingu Vokietijoje gyvenusių sutuoktinių santuokos nutraukimo procesu Lietuvoje.
Pradžioje apylinkės teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir jį grąžino pareiškėjams. Nustatė, kad abu pareiškėjai yra deklaravę išvykimą į Vokietiją. Pareiškėjams išaiškino, kad dėl santuokos nutraukimo jie turi kreiptis pagal savo gyvenamąją vietą į kompetentingą Vokietijos teismą (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
Abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Vokietijoje. Ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su Europos Sąjungos valstybe nare Vokietija, todėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“) nuostatomis.
Šio reglamento 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: – yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba – buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba – yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba – yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba – yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba – yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. yra išaiškinęs, kad reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose yra nustatyti keli jurisdikcijos pagrindai, tarp kurių nėra hierarchijos. Visi minėto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti objektyvūs kriterijai yra alternatyvūs. Nors minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte išvardyti kriterijai įvairiais atžvilgiais grindžiami sutuoktinių nuolatine gyvenamąja vieta, tos pačios straipsnio dalies b punkte įtvirtintas „abiejų sutuoktinių pilietybės <…>“ kriterijus (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas byloje Laszlo Hadadi (Hadady) prieš Csilla M. M., epouse Hadadi (Hadady), C-168/08, 48, 50 punktai). Tai reiškia, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra imperatyvaus reikalavimo sutuoktiniams dėl santuokos nutraukimo kreiptis išimtinai tik į jų gyvenamosios vietos valstybės narės teismą pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas. Pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas sutuoktiniai turi alternatyvią galimybę kreiptis dėl santuokos nutraukimo į teismą valstybės narės, kurios pilietybę abu turi. Kadangi pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos teismą, šis turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo.
Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant ir aiškinant reglamento „Briuselis II bis“ nuostatas, todėl šią nutartį panaikino. Toliau santuokos nutraukimo procesas Lietuvoje buvo pratęstas ir sėkmingai užbaigtas.
Iš šio pavyzdžio matyti, jog skyrybos gyvenant Vokietijoje gali sąlygoti tam tikrų procesinių kliūčių. Dėl to būtina skyrybų proceso formalumus patikėti kvalifikuotiems skyrybų advokatams. Skyrybos Vokietijoje yra viena iš mūsų praktikos sričių, todėl jei jus domina skyrybos Vokietijoje, spauskite šią nuorodą ir pasinaudokite paslauga „Skyrybos Vokietijoje arba skyrybos gyvenant užsienyje“.
Turite klausimų? Susiekite su mumis. PATEIKTI UŽKLAUSĄ