SKYRYBOS NORVEGIJOJE
Skyrybos Norvegijoje – jokių paslėptų sąlygų ir tarpininkavimo išlaidų
Skyrybos Norvegijoje internetu – pradėkite skyrybų procesą dabar užpildydami skyrybų anketą. O jeigu turite klausimų pateikite užklausą.
Dažnai kyla klausimų, ar galimos skyrybos Norvegijoje, ar geriau norintiems nutraukti santuoką sutuoktiniams grįžti į Lietuvą, ar geriau iniciuoti procesą Norvegijoje su Norvegijos advokatų pagalba. Norvegijoje gyvenančių sutuoktinių skyrybų proceso Lietuvoje pagrindiniai privalumai tame, kad procesas vyksta Lietuvių kalba, kas leidžia aiškiai suprasti visų dokumentų ir teismo sprendimų esmę; be to, skyrybos Lietuvoje paprastai būna žymiai pigesnės ir dažnai netgi paprastesnės, nei skyrybos Norvegijoje. Tačiau jeigu esate Lietuvos pilietis, bet jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje, tuomet nutraukti santuoką Lietuvoje galite tik esant tam tikroms sąlygoms.
Jei jus domina skyrybos Norvegijoje, spauskite šią nuorodą ir pasinaudokite paslauga „Skyrybos gyvenant Norvegijoje arba skyrybos gyvenant užsienyje“.
Su kokiais sunkumais gali kartais tekti susiduri, kuomet Norvegijoje gyvenantys sutuoktiniai, kurie yra išsideklaravę iš Lietuvos, nori nutraukti santuoką Lietuvoje? Kai Norvegijoje gyvenantys Lietuvos piliečiai susiruošia nutraukti santuoką bendru sutarimu, skyrybų proceso metu Lietuvos teismams papratai nekyla jokių klausimų ir sutuoktinių reikalavimai būna tenkinami. Tačiau keblumų iškyla, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir skiriamasi ginčo tvarka, reiškiant ieškinį su atitinkamais skyrybų reikalavimais. Tokiais atvejais Lietuvos teismai papratai atsisako priimti dokumentus. Toliau pateiksime praktinį pavyzdį, kaip toks procesas vyksta, ir paaiškinsime, kas lemia vieną arba kitą proceso rezultatą.
Norvegijoje gyvenanti sutuoktinė (ieškovė) kreipėsi į Lietuvos teismą savo ieškiniu reikalaudama nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Kartu ji prašė padalinti Norvegijoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl reikalavimo padalinti santuokoje įgytą registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nurodęs, kad šis reikalavimas yra teismingas Norvegijos teismui, pagal sutuoktinių gyvenamąją vietą.
Toliau ieškovei pareiškus atskirąjį skundą, apeliacinis teismas vis dėlto sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad joks Europos Sąjungos (toliau – ES) teisinio reguliavimo instrumentas nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. Tokie klausimai nepatenka ir į Lugano konvencijos taikymo sritį – šios konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši konvencija netaikoma, be kita ko, nuosavybės teisėms, susijusioms su santuokiniais ryšiais. Dėl to teismas, spręsdamas reikalavimo dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismingumo klausimą, turi taikyti tarptautinių teisinės pagalbos sutarčių nuostatas, jeigu ginčas susijęs su valstybe, su kuria Lietuvos Respublika turi sudariusi tokią sutartį, arba nacionalines tarptautinės jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas CPK, kai Lietuvos Respublikos ir su ginču susijusios valstybės nesieja jokie tarptautiniai susitarimai.
Lietuvos Respublika ir Norvegijos Karalystė nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose, todėl jurisdikcija dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo nustatytina taikant nacionalines tarptautinės jurisdikcijos taisykles.
Nustatant reikalavimo dėl Norvegijos esančio nekilnojamojo turto padalijimo teismingumą, atkreiptinas dėmesys į tarptautinėje teisėje egzistuojančius abipusiškumo ir pagarbos principus, dėl kurių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad CPK 786 straipsnio taisyklė reiškia ne tik tai, jog visiškai eliminuojama ne Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigų galimybė spręsti dėl daiktinių teisių į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą, bet taip pat ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarčių (santykiuose su ES valstybėmis narėmis – ES teisės aktų), leidžiančių tai daryti, negali spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nusistovėjusiai taisyklei, kad valstybės teisė spręsti dėl jos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų, yra išimtinė ir susijusi su jos suverenitetu, Lietuvos Respublikos teismai negali spręsti dėl daiktinių teisių į Norvegijos Karalystėje esantį nekilnojamąjį turtą. Net jei teismas tokį klausimą formaliai išspręstų, jo sprendimas Norvegijoje nebūtų pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti.
Todėl Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti dėl Norvegijoje esančio sutuoktinių nekilnojamojo arba kilnojamojo turto padalijimo.
Iš šio pavyzdžio matyti, jog skyrybos gyvenant Norvegijoje gali sąlygoti tam tikrų procesinių kliūčių. Dėl to būtina skyrybų proceso formalumus patikėti kvalifikuotiems skyrybų advokatams. Skyrybos Norvegijoje yra viena iš mūsų praktikos sričių, todėl jei jus domina skyrybos Norvegijoje, spauskite šią nuorodą ir pasinaudokite paslauga „Skyrybos Norvegijoje arba skyrybos gyvenant užsienyje“.
Turite klausimų? Susiekite su mumis. PATEIKTI UŽKLAUSĄ