Sutuoktinių turto dalybos

Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas ypač svarbus klausimas, kurį turi išspręsti teismas yra santuokinių turto padalijimas. Dalinant bendra nuosavybe sutuoktiniams priklausantį turtą remiamasi teismuose nusistovėjusia praktika – lygių dalių principu. Šis principas reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokiomis dalimis kiekvienas iš sutuoktinių prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, bendra sutuoktiniams priklausanti nuosavybė dalinama į lygias dalis.

Bendra sutuoktinių nuosavybe laikomas tik tas turtas, kuris įgyjamas nuo santuokos sudarymo momento, todėl nei prieš santuoką įsigytas automobilis, nei nekilnojamas nei bet koks kitas turtas automatiškai netampa kito sutuoktinio nuosavybe susituokus: skyrybų atveju asmeninis kiekvieno sutuoktinio turtas nėra dalinamas. Kalbant apie bendrą turtą taip pat svarbu nepamiršti, kad sutuoktiniai kartu įgyja ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus, todėl net ir vieno iš sutuoktinių parašu patvirtinti finansiniai įsipareigojimai, tokie kaip vartojimo kreditai ar lizingai, tampa abiejų sutuoktinių atsakomybe.

Vis dėlto santuoka neužkerta kelio susituokusiems asmenims įgyti asmeninio turto, kuris, skyrybų atveju, nebūtų dalinamas (pavyzdžiui, pardavus iki santuokos įgytą turtą ir už gautus pinigus nusipirkus kitą turtą; įgijus turtą paveldint, gavus kaip žalos atlyginimą ar dovanų). Tam, kad taip įgytas turtas netaptų bendra sutuoktinių nuosavybe, svarbu jį tinkamai įforminti nurodant, kad turtas yra asmeninė nuosavybė ir kad kitas sutuoktinis neturi jokių pretenzijų į šį turtą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmeninė nuosavybė gali tapti bendru turtu, kai vienas iš sutuoktinių ženkliai pakelia kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės vertę. Šia taisykle pasinaudoti pavyksta nedažnai, kadangi vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės pripažinimas bendra sutuoktinių nuosavybe yra sunkiai įrodomas. Įrodinėjant tokį kitam asmeniui priklausančio turto pagerinimą, reikia įtikinti teismą, kad turtas buvo pagerintas ne iš bendro šeimos biudžeto, o iš asmeninių turtą pagerinusiojo lėšų. Dalindami besiskiriančiųjų pagerintą turtą teismai laikosi šių principų:

1) Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinių asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu. “Pagerinimas iš esmės” – pavyzdžiui, kapitalinis buto remontas, o ne tik sienų perdažymas.

2) Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinių asmeninė nuosavybė, yra šiek tiek pagerintas kito sutuoktinio dėka, tai jis netampa bendru, bet pagerinusiam sutuoktiniui priteisiama kompensacija. Tarkime, jei vyras perdažė žmonos butą, tai vyrui už tai gali būti priteista kompensacija, bet butas liks žmonai. Analogiškai daroma, ir jei vienas sutuoktinis įdėjo daugiau nuosavų pinigų perkant tą daiktą.

3) Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinių dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis. Tarkime, jei bendras vyro ir žmonos namas buvo rekonstruotas iš vien žmonos paveldėtų pinigų, tai žmonai gali būti priteista ne 50%, bet 75% tokio namo (tikslus procentas priklausys nuo indėlio).

Jei turtą pagerino vieno sutuoktinių giminaičiai, tai yra tas pats, kas būtų pagerinęs tas sutuoktinis.

Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu principu. Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pavyzdžiui, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita.

Pažymėtina, jog LR CK 3.123 straipsnyje yra įtvirtintos sąlygos, kada sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Šioje teisės normoje pateikiamų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis. Svarbu, jog teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo „kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, nustatytų, jog toks nukrypimas yra pagrįstas. Nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo yra pateisinamas, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Teismai laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta. Nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą.

Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu toliau ir vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi. Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikta tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinių paslaugų, susisiekite su mumis elektroniniu paštu [email protected], telefonu +370 (616) 37970 arba užpildę užklausos formą.

Norėdami pradėti skyrybas ir (arba) turto dalybas, užpildykite skyrybų anketą.

PILDYTI SKYRYBŲ ANKETĄ



© Visos teisės saugomos - skyrybu-juristai.lt

 .