Skyrybos vieno sutuoktinio prašymu

LR CK 3.55 straipsnio 1 dalis nurodo keturis atvejus, kai santuoka gali būti nutraukta vieno iš sutuoktinių prašymu ypatingąja teisena (LR CPK 538-541 str.): 1) jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienus metus; 2) jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu po to, kai sudaryta santuoka; 3) jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu; 4) jeigu vienas sutuoktinis ilgiau nei vienus metus atlieka laisvės atėmimo bausmę už netyčinį nusikaltimą.

Bendras ir esminis visais šiais atvejais dalykas, kad sutuoktinis, norintis nutraukti santuoką, nekelia kito sutuoktinio kaltės klausimo. Tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių sutuoktiniams nėra galimybės susitarti dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių ir santuokos nutraukimas jų bendru susitarimu yra negalimas.

Svarbus momentas norint nutraukti santuoką šiuo būdu, kai remiamasi sutuoktinių gyvenimu skyriumi (separacija). Būtina, kad gyvenimas skyriumi prieš prašant nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu būtų patvirtinta teismo (laikantis LR CK 3.73-3.80 str. nustatytos procedūros). Todėl faktinis gyvenimas skyriumi nėra pagrindas prašyti nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu. Jeigu vienas sutuoktinis paliko šeimą ir ja ilgiau nei metus nesirūpina, kitas sutuoktinis pagal LR CK 3.60 straipsnį turi teisę inicijuoti santuokos nutraukimo bylą, išskyrus atvejus, kai palikęs šeimą sutuoktinis yra pripažintas nežinia kur esančiu. Tačiau sutuoktiniai, gyvenimo skyrium režimu išgyvenę net ir ilgiau nei metus, turi teisę nutraukti santuoką bendru susitarimu pagal LR CK 3.51 straipsnį. Taigi sutuoktiniai gali pasirinkti, kokiu būdu nutraukti santuoką.

Santuoka taip pat nutraukiama ypatingąja teisena, jeigu vienas iš sutuoktinių, sudaręs santuoką įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas neveiksniu. Santuoka su asmeniu, kuris buvo pripažintas neveiksniu prieš ją sudarydamas, negalioja (LR CK 3.15 str.). Apribojus sutuoktinio veiksnumą (LR CK 2.11 str.), santuoka gali būti nutraukta LR CK 3.60 straipsnio pagrindu arba bendru abiejų sutuoktinių susitarimu (LR CK 3.51 str.).

Kai vienas iš sutuoktinių teismo sprendimu pripažįstamas nežinia kur esančiu, kitas sutuoktinis taip pat gali nutraukti santuoką ypatingąja teisena. Tokiu atveju sutuoktinis gali pareikšti ieškinį ir LR CK 3.60 straipsnio pagrindu bei įrodinėti, kad dingęs sutuoktinis sąmoningai paliko šeimą.

Vieno iš sutuoktinių nuteisimas neatima teisės iš sutuoktinių prašyti nutraukti santuoką bendru susitarimu ir pagal LR CK 3.51 straipsnį, nors sutuoktinis ilgiau nei vieniems metams yra nuteistas laisvės atėmimu už netyčinį nusikaltimą. Jeigu vienas sutuoktinis nuteisiamas laisvės atėmimu ar kitokia bausme už tyčinį nusikaltimą, sutuoktiniai taip pat gali nutraukti santuoką bendru susitarimu pagal LR CK 3.51 straipsnį. Be to, kai vienas sutuoktinis nuteisiamas laisvės atėmimu už tyčinį nusikaltimą, kitas sutuoktinis gali pasinaudoti LR CK 3.60 straipsniu ir reikalauti nutraukti santuoką motyvuodamas esant nuteistojo sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Vadinasi, ir šiuo atveju santuokos nutraukimo būdas priklauso nuo abiejų sutuoktinių valios.

Prašymas nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (LR CPK 538 str. 3 d.). Tokie prašymai žyminiu mokesčiu neapmokestinami (LR CPK 83 str. 1 d. 12 p.).

Įstatyme, norint apsaugoti neveiksnaus sutuoktinio teises ir interesus numatytos tam tikros garantijos. Kadangi pats neveiksnus sutuoktinis negali pradėti santuokos nutraukimo bylos ir apginti savo teisių, neveiksnaus sutuoktinio interesais prašymą nutraukti santuoką gali paduoti jo globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija (LR CK 3.55 str. 2 d.). Jeigu vienas sutuoktinis yra neveiksnus, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą privalo dalyvauti globos (rūpybos) institucija (LR CK 3.58 str.) ir pateikti teismui išvadą dėl neveiksnaus sutuoktinio turtinių teisių užtikrinimo nutraukus santuoką. Neveiksnaus sutuoktinio, kuris objektyviai pats negali ginti savo teisių ir interesų, interesams byloje atstovauja globėjas.

Prašyme nutraukti santuoką, be kitų būtinų rekvizitų, privaloma nurodyti konkretų LR CK 3.55 straipsnio 1 dalies punktą, kuriuo remiamasi. LR CK 3.56 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad pareiškėjas prašyme taip pat nurodytų kitus duomenis, kurie yra būtini sprendžiant santuokos nutraukimo bylą: jeigu prašyme turi būti nurodyta, kur gyvens vaikai, kas juos išlaikys (jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų); pareiškėjas turi nurodyti, kaip bus užtikrinamas neveiksnaus sutuoktinio išlaikymas (kai kitas sutuoktinis pripažintas neveiksniu); jeigu yra bendro sutuoktinių turto, turi būti įvardyti pareiškėjo reikalavimai dėl bendro turto padalijimo. Jei tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybų sutartis, kurioje yra išspręsti jų tarpusavio turtiniai klausimai, ji turi būti pateikta kartu su prašymu.

Jeigu byla nagrinėjama dėl santuokos nutraukimo pagal vieno sutuoktinio prašymą, numatytos taikinimo priemonės netaikomos. Tai reiškia, kad teismas neturi teisės nustatyti iki šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti ir šiam laikotarpiui sustabdyti bylos nagrinėjimą. Tokia išimtis padaryta dėl dviejų priežasčių. Pirma, tam tikrais atvejais objektyviai neįmanoma taikyti sutaikinimo procedūros. Pavyzdžiui, jeigu vienas sutuoktinis pripažintas nežinia kur esančiu arba neveiksniu, objektyviai neįmanoma sutaikyti sutuoktinių, nes valią išreikšti gali tik vienas iš jų. Antra, kai kada sutaikinimo procedūra yra netikslinga dėl gana ilgo gyvenimo skyrium. Pavyzdžiui jeigu sutuoktiniai gyveno skyrium ilgiau nei vienus metus ir bendro gyvenimo neatnaujino, o atvirkščiai – vienas iš jų prašo santuoką nutraukti, nėra tikėtina, kad jie susitaikys.

Tačiau nors šiais atvejais teismas negali nustatyti sutaikymo termino ir sustabdyti bylos, vis dėlto teismas turi teisę pasiūlyti šalims susitaikyti. Pavyzdžiui, teisėjas gali pasiūlyti šalims pasinaudoti neteisminėmis sutaikinimo procedūromis – kreiptis į psichologą, šeimos krizių centrą ir panašiai. Jeigu šalys sutinka su tokiu siūlymu, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą.

Aukščiau nurodyti kriterijai, į kuriuos teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu klausimą. Šių kriterijų sąrašas nelaikytinas baigtiniu. Nagrinėdamas konkrečią bylą, teismas gali atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Pavyzdžiui, sprendžiant tenkinti prašymą ar ne, gali tekti atsižvelgti į kito sutuoktinio sveikatos būklę, į tai, kad sutuoktinis po ištuokos gali netekti gyvenamosios patalpos ir panašiai.

Kitas sutuoktinis arba jo globėjas turi teisę pareikšti, kad santuoka iširo dėl prašymą padavusio sutuoktinio kaltės, ir reikalauti, kad teismas santuoką nutrauktų dėl pareiškėjo kaltės. Jeigu tokį prašymą teismas pripažįsta pagrįstu, santuoka nutraukiama konstatuojant, kad ji iširo dėl santuokos nutraukimą inicijavusio sutuoktinio kaltės (LR CK 3.60 str.).

Teismas atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, taip pat gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad neveiksnaus sutuoktinio elgesys, pripažinus jį neveiksniu, negali būti pripažintas kaltu.

Nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, teismas privalo nuspręsti dėl jų gyvenamosios vietos ir išlaikymo. Santuokos nutraukimo byloje taip pat turi būti padalintas bendras sutuoktinių turtas (jeigu sutuoktiniai jo turi), išskyrus atvejus, kai šis jau padalytas notaro patvirtinta sutuoktinių sutartimi ar teismo sprendimu. Taip pat turi būti išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimai, jeigu jie nėra aptarti vedybų sutartyje. Ypač svarbu nuspręsti dėl išlaikymo, kai kitas sutuoktinis yra pripažintas neveiksniu.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikta tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinių paslaugų, susisiekite su mumis elektroniniu paštu [email protected], telefonu +370 (616) 37970 arba užpildę užklausos formą.

Norėdami skirtis vieno sutuoktinių prašymu, užpildykite skyrybų anketą.

PILDYTI SKYRYBŲ ANKETĄ



© Visos teisės saugomos - skyrybu-juristai.lt

 .