Skyrybos bendru sutuoktinių sutarimu

Santuokos nutraukimas bendru abiejų sutuoktinių sutikimu – tai pats patogiausias santuokos nutraukimo būdas. Kartu tai yra pats pigiausias santuokos nutraukimo būdas, nes sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo; greičiausias, nes įstatymas numato, kad prašymai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teisme išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos ir neskausmingiausias sutuoktiniams skyrybų būdas, kadangi iš esmės sutuoktiniai patys sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių susitaria tarpusavyje.

LR CK 3.51 straipsnis įtvirtina tokį santuokos nutraukimo būdą, kai nėra sutuoktinių ginčo dėl santuokos nutraukimo ir dėl jos nutraukimo teisinių padarinių. Nutraukti santuoką šiuo būdu galima esant visoms trims žemiau įvardytoms sąlygoms, kurios nurodytos LR CK 3. 51 straipsnio 1 dalyje:

Pirma, reikalinga, kad nuo santuokos sudarymo būtų praėję daugiau nei vieni metai. Šis terminas nustatytas siekiant užkirsti kelią neapgalvotiems ir impulsyviems sutuoktinių sprendimams skirtis; taip pat nesudaryti sąlygų fiktyvių santuokų sudarymui. Šis terminas taikomas tik nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių prašymu. Kitais atvejais (būdais) nutraukti santuoką galima ir nepraėjus metams po santuokos sudarymo;

Antra, sutuoktiniai turi būti sutarę ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo teisinių padarinių. Taigi sutuoktiniai norėdami nutraukti savo santuoką supaprastinta tvarka, privalo susitarti ir dėl jos nutraukimo teisinių padarinių, tai yra sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Todėl jeigu sutuoktiniai sutaria, kad jų santuoka iširo, tačiau nesutaria dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, santuokos nutraukimas supaprastinta tvarka negalimas. Sutartis dėl santuokos nutraukimo turi būti pridėta prie sutuoktinių pareiškimo nutraukti santuoką (LR CPK 539 str. 2 d.). Pagal LR CK 3.52 straipsnio 2 dalį santuokos nutraukimo padarinių sutartis turi būti sudaryta raštu. Nors tokią sutartį sutuoktiniai gali surašyti ir patys, tačiau rekomenduotina, kad jų prašymu tokią sutartį parengtų advokatas. Šioje sutartyje sutuoktinių privalo būti aptarti tokie klausimai:

1) jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, turi būti pasisakyta kaip sutarta dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nutraukus santuoką (LR CK 3.169 str.). Taigi turi būti nurodyta, su kuriuo iš tėvų nutraukus jų santuoką lieka gyventi vaikai. Šiuo atveju sutuoktiniai sutartyje taip pat privalo aptarti tvarką, pagal kurią skyrium gyvenantis tėvas ar motina bendraus su vaiku ir dalyvaus jį auklėjant. Kai nutraukus santuoką pasikeičia aplinkybės (pavyzdžiui, nustatoma, kad su vaiku žiauriai elgiamasi ir panašiai), bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą dėl naujos vaiko gyvenamosios vietos ar tvarkos nustatymo;

2) sutartyje turi būti susitarta dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Privaloma nurodyti konkretus nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis ir būdas: periodiniai mokėjimai, konkreti suma, natūra (LR CK 3.196 str.). Jeigu vėliau pasikeičia aplinkybės, dėl kurių reikalinga keisti vaikų išlaikymo dydį ar būdą (pavyzdžiui, vaikas sunkiai suserga ir panašiai), tėvams nesutarus, dėl vaiko išlaikymo pakeitimo galima kreiptis į teismą bendrąja tvarka;

3) turi būti pasisakyta dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo. Sutartyje nurodoma, kuris sutuoktinis kuriam teiks išlaikymą, nurodant išlaikymo dydį ir būdą (periodiniais mokėjimais, vienkartine suma, natūra ir panašiai). Kai nė vienam iš sutuoktinių nereikia išlaikymo, apie tai taip pat pažymima sutartyje. Tačiau tokia sutarties sąlyga neužkerta kelio ateityje, pasikeitus aplinkybėms, išlaikymo reikalingam sutuoktiniui kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo bendrąja tvarka (pavyzdžiui, vienam iš buvusių sutuoktinių sunkiai susirgus ir panašiai) (LR CK 3.72 str.). Jeigu dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nuspręsta vedybų sutartyje, šitai nurodoma santuokos nutraukimo padarinių sutartyje, o vedybų sutartis pateikiama teismui kartu su santuokos nutraukimo padarinių sutartimi;

4) turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas (sutartyje privalo būti tiksliai išvardyti daiktai ir kitoks turtas, kurį sutuoktiniai pripažįsta bendrąja jungtine nuosavybe, ir konkrečiai nurodoma, koks turtas atitenka vienam ar kitam sutuoktiniui). Sutuoktiniai privalo sutartyje nuspręsti dėl bendro turto padalijimo, todėl ateityje (tai yra nutraukus santuoką) šis klausimas nebegali būti keliamas, išskyrus atvejus, kai vienas iš sutuoktinių elgėsi nesąžiningai ir nuslėpė nuo kito sutuoktinio bendrą turtą. Jeigu sutuoktiniai neturi bendro (tai yra dalytino) turto, tai privalu nurodyti sutartyje. Kai dalijami nekilnojamieji ar kitokie registruotini daiktai, sutartyje būtina tiksliai nurodyti juos identifikuojančius duomenis, kad šiuos daiktus būtų galima įvardyti teismo sprendime ir nutraukus santuoką įregistruoti teismo sprendimą viešame registre. Jeigu sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį (LR CK 3.101 str.), santuokos nutraukimo padarinių sutartyje turto padalijimo klausimai išsprendžiami atsižvelgiant į vedybų sutarties sąlygas. Jeigu sutuoktiniai dar prieš nutraukiant santuoką yra pasidaliję turtą notarine ar teismo tvarka (LR CK 3.116, 3.124 str.), santuokos nutraukimo padarinių sutartyje tik nurodoma, kad bendras turtas jau yra pasidalytas, o teismui kartu su santuokos nutraukimo padarinių sutartimi pateikiama notariškai patvirtinta turto padalijimo sutartis ar teismo sprendimas, kuriuo sutuoktinių turtas padalintas jau anksčiau;

Trečia, abu sutuoktiniai turi būti visiškai veiksnūs. Tokia įstatymo sąlyga įtraukta, kadangi nutraukiant santuoką šiuo būdu reikalinga abiejų sutuoktinių išreikšta ir suderinta valia tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek ir dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Jeigu vienas iš sutuoktinių teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, santuokos nutraukimas tokiais atvejais gali vykti LR CK 3.55 straipsnyje arba 3.60 straipsnyje nustatyta tvarka.

LR CK 3.53 straipsnyje yra reglamentuojama santuokos nutraukimo tvarka. Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, tik jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką neįpareigoja teismo besąlygiškai ją nutraukti. Teismas įpareigojamas imtis priemonių, kad sutuoktiniai susitaikytų. Teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (LR CPK 164 str. 4 p.). Teismas gali bylą sustabdyti tiek sutuoktinių prašymu, tiek savo iniciatyva, kai bylos aplinkybės leidžia manyti, kad santuoką galima išsaugoti ir sutuoktiniai gali susitaikyti. Sustabdyta byla atnaujinama bet kurio iš sutuoktinių prašymu. Bet kuris sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti bylą ir nesibaigus teismo nustatytam terminui. Jeigu per vienus metus nuo susitaikymo termino nė vienas iš sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas nutraukti santuoką paliekamas nenagrinėtas (LR CK 3.54 str. 3 d.). Teismo nutartis palikti pareiškimą nenagrinėtą neužkerta kelio sutuoktiniams paduoti naują prašymą (LR CPK 297 str. 2 d.). Tačiau jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienus metus kartu nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno iš sutuoktinių ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (LR CK 3.54 str. 4 d.).

Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Vienų metų terminą įstatymų leidėjas pripažįsta pakankamu, kad būtų padaryta išvada dėl tikro santuokos iširimo. Nurodyta prašyme tokia aplinkybė atleidžia sutuoktinius nuo pareigos įrodyti, kad jų santuoka iširo. Šiuo atveju bendrame sutuoktinių prašyme nutraukti santuoką pakanka nurodyti, kad jie nebetvarko bendro ūkio ir nebepalaiko santuokinių ryšių ilgiau nei vienus metus, o teismas nebegali reikalauti pateikti papildomų įrodymų, patvirtinančių, jog santuoka iširo, nes iširusi santuoka tokiu atveju preziumuojama (LR CK 3.53 str. 2 d.).

Sutuoktinių tinkamai sudarytos sutarties sąlygas teisėjas perkelia į teismo sprendimą. Sutarties sąlygos, kartu ir teismo sprendimas gali būti keičiamas tik kai nutraukus santuoką iš esmės pasikeičia aplinkybės (pavyzdžiui, vieno iš buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir panašiai). Pagrindas pakeisti sutartį ir teismo sprendimą gali būti įvairios aplinkybės, tačiau jos gali lemti tik kai kurių santuokos nutraukimo padarinių pakeitimą. Negali būti keičiamas teismo sprendimas nutraukti pačią santuoką. Taip pat nebegali būti keičiamas ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo, nes tai galėtų pažeisti trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, kreditorių) interesus. Taigi dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamąja vieta bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Pavyzdžiui, sutuoktiniai susitarė ir teismas patvirtino, kad vaikai gyvens su motina, o tėvas jiems išlaikymą mokės po 200 eurų. Tačiau nutraukus santuoką tėvas suserga profesine liga, tampa nedarbingas ir nebegali vykdyti šio susitarimo. Tokiu atveju jis turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties ir teismo sprendimo pakeitimo, t. y. vaikui skirto išlaikymo sumažinimo. Dėl teismo sprendimo pakeitimo gali kreiptis abu buvę sutuoktiniai, jeigu sutaria dėl naujų sutarties sąlygų, arba vienas iš jų.

Pagrindinė teismo funkcija, nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį. Teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, privalo patikrinti, ar jos sąlygos teisėtos, tai yra ar jos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (LR CK 3.53 str. 4 d.).

Sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų kontrolė nustatyta pirmiausiai siekiant apsaugoti turtinius nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Prieštaraujančiomis viešajai tvarkai būtų tokios sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, bendriesiems teisės principams (pavyzdžiui, sutuoktinio išlaikymą sieja su jo atsisakymu sudaryti naują santuoką ar kitokiu būdu riboja jo asmeninių sprendimų laisvę; numato vieno iš sutuoktinių teisės kreiptis į teismą atsisakymą ir panašiai). Vaikų interesus pažeidžiančiomis pripažintinos sutarties sąlygos, darančios jų išlaikymą priklausomą nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo (pavyzdžiui, tėvas įsipareigoja išlaikyti vaikus, jeigu motina nesudarys naujos santuokos arba jeigu vaikai kas savaitę jį lankys, arba jeigu vaikai išsikels iš tėvo buto ir panašiai; taip pat nustatančios akivaizdžiai per mažą, atsižvelgiant į išlaikymą mokančio tėvo ar motinos pajamas ir vaikų poreikius, išlaikymo dydį ir panašiai). Vieno iš sutuoktinių interesus pažeidžiančiomis reikia laikyti sąlygas, kurios riboja turtines ar asmenines neturtines sutuoktinio teises, pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą (pavyzdžiui, atimama teisė turėti santuokinę pavardę, ribojamos kito sutuoktinio su vaikais susijusios teisės ir panašiai).

Santuokos nutraukimo byla gali būti nagrinėjama arba žodžiu, arba rašytinio proceso tvarka. Rašytinio proceso tvarka byla gali būti nagrinėjama, kai teisėjas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso būdu nepakenks sutuoktinių ir nepilnamečių vaikų interesams. Pavyzdžiui, rašytinio proceso tvarka byla gali būti nagrinėjama, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, yra tinkamai sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių ir teisėjui dėl jos turinio nekyla papildomų klausimų; yra akivaizdu, kad šeima tikrai iširo ir nebus įmanoma sutuoktinių sutaikyti; sutuoktiniai neturi kreditorių ir panašiai.

Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, skiriamas teismo posėdis, į jį kviečiami sutuoktiniai, o prireikus - ir kiti asmenys (pavyzdžiui, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų - vaikai, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo; jeigu sutuoktiniai turi kreditorių - kreditoriai, siekiant išsiaiškinti, ar jie nepareikš sutuoktiniams turtinių reikalavimų, ir panašiai).

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikta tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinių paslaugų, susisiekite su mumis elektroniniu paštu [email protected], telefonu +370 (616) 37970 arba užpildę užklausos formą.

Aktualios nuorodos:

Skyrybos internetu

Greitos skyrybos

Skyrybos gyvenantiems užsienyje 

Norėdami skirtis bendru sutuoktinių sutarimu, užpildykite skyrybų anketą.

PILDYTI SKYRYBŲ ANKETĄ



© Visos teisės saugomos - skyrybu-juristai.lt

 .